Vilniuje nutūpė gigantiška Jolitos Vaitkutės bitė
Sostinės Neries senvagės parke, Linkmenų g. 30A, nutūpė nepaprasta viešnia: daugiau nei 3 metrų aukščio ir 3,5 metro pločio bitė. Įspūdingo dydžio meninę instaliaciją projektui „Vilnius - Europos žalioji sostinė 2025“ sukūrė menininkė Jolita Vaitkutė.
Po skirtingas Vilniaus seniūnijas keliaujantis kūrinys kviečia stabtelėti ir atidžiau pažvelgti į gamtą, kuri mus supa net pačiame miesto centre. Instaliacija primena apie bičių svarbą, biologinę įvairovę, atsakingą vartojimą ir kiekvieno žmogaus pasirinkimų poveikį aplinkai.
Bitė, gimusi iš Vilniaus miesto atliekų
Gigantiška bitė išsiskiria ne tik savo dydžiu. Jai sukurti panaudotos antrinės žaliavos ir įvairios Vilniaus mieste surinktos atliekos: seni suoliukai, vazonų laikikliai, tvorų detalės, metalo laužas bei naudotos automobilių padangos.
Daiktai, kurie galėjo būti tiesiog išmesti, menininkės rankose įgavo visiškai kitą pavidalą ir prasmę. Jie virto bite - vienu svarbiausių gyvosios gamtos simbolių.
Toks medžiagų pasirinkimas nėra atsitiktinis. Instaliacija praktiškai parodo, kad kūrybiškai pažvelgus į tai, ką laikome atliekomis, galima sukurti naują, dėmesį patraukiantį objektą. Kartu ji kelia klausimą, kiek daiktų iš tiesų turi tapti šiukšlėmis ir kiek jų galėtų būti panaudoti dar kartą.
Miestas - besiskleidžiantis žiedas
Instaliacija pavadinta „Miestas - besiskleidžiantis žiedas“. Šis pavadinimas primena, kad miestas nėra vien pastatai, gatvės ir automobiliai. Jame auga medžiai ir žydintys augalai, gyvena vabzdžiai, peri paukščiai, o ant kai kurių pastatų stogų ar kitose miesto erdvėse stovi aviliai.
Bitė tokiame mieste tampa ryšio tarp žmogaus ir gamtos ženklu. Jai reikia žydinčių augalų, įvairių želdynų ir saugios aplinkos. Kartu bičių ir kitų apdulkintojų veikla padeda išsaugoti miesto augalų įvairovę.
Didžiulė skulptūra šią dažnai nepastebimą sąsają padaro matomą. Praeinant pro šalį sunku jos nepamatyti, o priėjus arčiau galima įsižiūrėti, iš kokių daiktų ir medžiagų ji sukurta.
Kodėl bitės mieste tokios svarbios?
Kalbėdami apie bites dažniausiai įsivaizduojame kaimo vietovę, pievas ir avilius gamtos apsuptyje. Tačiau jos gyvena ir miestuose. Parkai, sodai, želdynai, balkonų gėlės ir žydinčios pakelės gali tapti jų maisto šaltiniais.
Bitės ir kiti vabzdžiai apdulkintojai yra svarbi ekosistemos dalis. Lankydami žiedus jie padeda daugintis augalams, o nuo augalų įvairovės priklauso daugybė kitų gyvūnų ir pats miesto kraštovaizdis.
Todėl rūpinimasis bitėmis nėra tik bitininkų reikalas. Prie palankesnės aplinkos gali prisidėti kiekvienas - sodindamas vietinius žydinčius augalus, vengdamas nereikalingų cheminių priemonių, palikdamas daugiau natūralių pievų ar tiesiog atsakingiau vartodamas.
Bitė geologiškai išskirtinėje Vilniaus vietoje
Meninei instaliacijai pasirinktas Neries senvagės parkas taip pat pasakoja apie gamtą ir jos pokyčius. Tai geologiškai unikali miesto erdvė, kurioje iki šiol galima pastebėti ledynmečio ir senosios upės vagos suformuoto kraštovaizdžio pėdsakų.
Parke įrengti informaciniai stendai lankytojus supažindina su šios vietos geologine istorija ir čia rastais mamuto kaulais. Taigi vieno pasivaikščiojimo metu galima susitikti su labai skirtingais laikotarpiais - nuo ledynmečio palikimo iki šiuolaikinio meno kūrinio, kalbančio apie šiandienos aplinkosaugos iššūkius.
Ši aplinka suteikia bitei dar daugiau prasmių. Ji primena, kad miesto kraštovaizdis nėra nekintantis. Jį formuoja gamta, laikas ir žmogaus veikla, todėl nuo mūsų sprendimų priklauso, kokį miestą paliksime ateities kartoms.
Keliaujanti ir vėliau perdirbama instaliacija
Buvo numatyta, kad skulptūra po skirtingas Vilniaus vietas keliaus vienus metus. Kelionės pabaigoje ją planuota perdirbti, todėl visas kūrinio gyvavimo ciklas pratęsia tvarumo temą - nuo panaudotų medžiagų iki atsakingo jų sutvarkymo.
Laikinas meno kūrinys gali išnykti, tačiau jo iškelti klausimai lieka. Kiek gamtos paliekame mieste? Ar pastebime šalia mūsų gyvenančius vabzdžius? Ką galime panaudoti dar kartą? Kaip kasdieniais pasirinkimais prisidedame prie aplinkos išsaugojimo?
Kvietimas iš naujo pažvelgti į žmogaus ir gamtos ryšį
Jolitos Vaitkutės sukurta bitė traukia praeivių dėmesį savo dydžiu, tačiau tikroji jos vertė atsiskleidžia sustojus ilgėliau. Ji kalba apie gamtos trapumą, žmogaus atsakomybę ir galimybę keisti savo santykį su aplinka.
Galbūt ši milžiniška bitė paskatins dažniau pastebėti ir tikrąsias - daug mažesnes, bet nepaprastai svarbias mūsų aplinkai. O gal primins, kad net miestas gali tapti besiskleidžiančiu žiedu, jeigu jame paliksime vietos gamtai.
