Žmonės dažnai manęs klausia koks medus geriausias? Ar tas, kuris saldžiausias? Kvapniausias? Šviesus ar tamsus? O gal tas, kuris nesikristalizuoja ištisus metus? Mano atsakymas: nė vienas iš šių požymių vienas pats neapibrėžia gero medaus.
Tikrasis vertinimas prasideda tada, kai medus palieka įspūdį dar ilgai po paskutinio šaukštelio. Tą jausmą bandėme rasti ir šiemet, per „Skaniausias šventės medus“ konkursą Paežerių dvare.
Čia, tarp šimtamečių sienų ir bičiulių šurmulio, kartu su lankytojais ir medaus someljė komanda ieškojome medaus, kuris ne tik maloniai saldus, bet ir pasakoja istoriją kvapu, skoniu ir tekstūra.
Renginys vyko per 47-ąją Lietuvos bitininkų šventę, Paežerių dvare (Vilkaviškio r.). Šiemet konkurse dalyvavo 37 bitininkai, pateikę po vieną geriausią savo bityno medaus mėginį. Dauguma jų buvo įvairiažiedis vasaros medus, tačiau pasitaikė ir išskirtinių rūšinių (monoflorinių) variantų: nuo liepų ir grikių iki netikėto... sosnovskio barščio.
Kaip vyko vertinimas?
Kad vertinimas būtų sąžiningas ir objektyvus, visi pateikti mėginiai buvo perpilti į vienodus indelius, pažymėti tik numeriais, o bitininkų vardai laikyti paslaptyje iki konkurso pabaigos. Tokiu būdu kiekvienas medus buvo vertinamas anonimiškai: be išankstinių simpatijų ar reputacijos įtakos. Dėl mėginių gausos, dažnu atveju net patys bitininkai ne visada gebėjo atpažinti savo pateiktą medaus.
Šventė lankytojai, gavę balsavimo biuletenius, skyrė pirmą, antrą ir trečią vietą tiems pavyzdžiams, kurie juos labiausiai sužavėjo.
2025 m. nugalėtojai:
I vieta - Audrius Kusta (surinkęs 35 balsus) iš Anykščių bitininkų draugijos
II vieta - Nerijus Spudvilas (surinkęs 23 balsus) iš Tauragės bitininkų draugijos
III vieta - Dr. Algirdas Amšiejus (surinkęs 20 balsų) iš Kauno
Audrius Kusta, laikantis apie 500 bičių šeimų 24-iuose skyriuose Anykščių rajone, pasakojo, kad jo regione gausu ekologinių ūkių, kuriuose nenaudojami intensyvūs piktžolių naikinimo būdai. Dėl to pastaraisiais metais labai išplito rugiagėlės ir jos tapo vienu svarbiausių nektaro šaltinių vidurvasarį. Laimėtojo meduje taip pat dominavo rugiagėlių nektaras.
„Jau ne pirmus metus iš tam tikrų vietų surenkame šį žalsvos spalvos medų. Jis išskirtinis tiek savo skoniu, tiek išvaizda“, – pasakojo A. Kusta.
Nerijus Spudvilas, užėmęs antrąją vietą, bites laiko Sakalinės kaime (Tauragės r.), greta Karšuvos girios draustinio. Jo medus buvo suneštas po vaismedžių žydėjimo, bet liepom dar nepražydus.
„Bitės rinko nektarą iš ganomų pievų, palaukių ir miško pakraščių augalų. Tai toks mišrus, bet labai subalansuotas medus“, – dalijosi N. Spudvilas.
Tuo tarpu dr. Algirdas Amšiejus ėmėsi netradicinio sprendimo ir dvi bičių šeimas 2024-ųjų vasarą apgyvendino šalia sosnovskio barščio masyvo, netoli Maišiagalos.
„Norėjau išbandyti, koks medus gali susidaryti. Bitės rinko nektarą labai gausiai ir iš vieno avilio turėjome apie 15 kg. Medus tapo labai tirštas, rudas, su aiškiai matomu oranžiniu atspalviu. Nors augalas laikomas invaziniu, jo medus tikrai įdomus tiek spalva, tiek skoniu“, – pastebėjo dr. A. Amšiejus.
Nauja iniciatyva: someljė komisijos vertinimas
Šių metų konkurso naujovė: profesionalios medaus juslinės analizės (sensorinės) komisijos įsitraukimas. Be šventės lankytojų nuomonės, visi pateikti mėginiai pirmą kartą buvo vertinami ir pagal tarptautinius sensorinius standartus.
Komisiją sudarė patyrę medaus someljė: Rasa Nabažaitė, Ilma Paluckė, Jolita Smaidrienė ir Rokas Rutkus. Visi jie baigę tarptautines sensorinės analizės mokymų programas, teisėjauja užsienio konkursuose, o dalis jų – pilnateisiai Italijos nacionalinio medaus ekspertų registro ALBO MIELE nariai.
Vertinimas buvo anonimiškas, komisijos nariai nežinojo, kuriam bitininkui priklauso pateiktas mėginys. Tokiu būdu užtikrinta nešališka, objektyvi analizė, pagrįsta tik pačio medaus savybėmis.
Komisijos nariai taiko detalią sensoriškai pagrįstą metodiką, vertindami:
- aromatų išraiškingumą
- skonį ir poskonį
- tekstūrą
- defektų nebuvimą
- atitiktį standartui – kiek medus atitinka jam būdingas rūšines savybes, pavyzdžiui, ar rapsų medus iš tiesų „kvepia daržoviškai“.
Specialios padėkos už išskirtinį rūšinį medų:
Paulius Chockevičius (Urban Bee) – liepų nektaro medus
Darius Keturakis (Statinė medaus) – rapsų nektaro medus
„Daug kas stebisi, kad bitės Vilniuje gali surinkti tokį aromatingą liepų medų,“ – pasakoja miesto bitininkas Paulius Chockevičius.
„Bet kai vaikštai po senamiestį ar Vingio parką, supranti, kad liepų čia gausu, o bitės puikiai orientuojasi, kur žydėjimas intensyviausias. Mes savo medų tikriname ir laboratorijoje ne tik dėl žiedadulkių, bet ir dėl sunkiųjų metalų. Visada smagu gauti patvirtinimą, kad miesto medus ne tik skanus, bet ir saugus.“
Darius Keturakis kartu su tėčiu Raimondu prižiūri apie 200 bičių šeimų, išdėstytų 10-yje skyrių Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose. Rapsų medunešis jų ūkiui itin svarbus: prasideda anksti ir duoda stabilų rezultatą.
„Rapsai mums lyg sezono pradžios ženklas. Kai tik jie pražysta, prasideda intensyviausias bitininkavimo metas. Kasmet renkam šį medų, jis visada turi savo vietą mūsų pirkėjų lentynose: lengvas, šviesus, švelnus. Tačiau per sezoną turime ir rugiagėlių, liepų, pupų, kiaulpienių, grikių bei įvairiažiedžio medaus.“ - kalba Darius.
Lietuviškas medus: verta pažinti, verta didžiuotis
Šis konkursas ne tik varžytuvės dėl vietos, bet ir galimybė pažinti medų nuodugniau, kalbėtis apie jo kilmę, skonį, aromatus ir savitumą.
Dėkojame visiems bitininkams už drąsą dalyvauti, o ragautojams už entuziazmą vertinti! Tokios iniciatyvos skatina ne tik sąmoningesnį vartojimą, bet ir stiprina pasitikėjimą lietuvišku medumi kaip išskirtiniu, autentišku produktu. Lietuviško medaus įvairovė vertybė, kurią verta puoselėti ir dalintis su pasauliu.
